Norint išvykti į užsienio kompaniją atlikti praktiką pagal Erasmus mainų programą, reikia savarankiškai susirasti darbdavį. Tokia yra pagrindinė sąlyga, kuri, pasak Erasmus koordinatoriaus Tomo Kniukštos, dažnai studentams pasirodo neįveikiama. Nepaisant to, kreipiausi į vieną  man patikusią kraštovaizdžio projektavimo kompaniją iš Roterdamo Olandijoje (West 8). Taip pat parašiau Tom Stuart Smith (Anglija), James Hitchmough (Anglija), Peat Oudolf (Olandija) ir keletui kitų.

Netrukus atsiliepė James Hitchmough, kviesdamas mane atvykti. Prof. J. Hitchmough yra Šefildo universiteto dėstytojas ir praktikas. Jo mokslinę darbo grupę sudaro doktorantai ir magistrantai. Dažnai jie būna  užsieniečiai, finansuojami savo valsybės ar kitų fondų. Pavyzdžiui malaizietis Zul su žmona ir dviem vaikais atvyko į Angliją ketveriems metams. Zul, koordinuojamas James, atlieka jo miestui ir šaliai svarbius mokslinius tyrimus. Visa tai finansuoja jo mieste esantis mokslinis institutas, kuriame Zul ir dirba.

1 pav. Praktika prof. James Hitchmough darbo grupėje.

James Hitchmough tyrinėja augalus iš įvairių žolinių augalų bendrijų: Šiaurės Amerikos prerijų, Pietų Afrikos pievų ir kt. Pagrindinis tyrimų tikslas yra išsiaiškinti, kaip sukurti natūralistines pievas mieste, kad tai VEIKTŲ  ir kad įrengimo ir priežiūros technologija būtų TVARI. James išskirtinumas tas, kad jis natūralistinio tipo želdinius įrengia sėdamas sėklas tiesiai į vietą. Jis sėja naudodamas tam tikrą technologiją, kurios efektyvumą pagrindė moksliniais tyrimais. Išmokti šios technologijos bei įsisavinti esminius dalykus, nuo kurių priklauso natūralistinio tipo želdinių įrengimo sėkmė ir ilgaamžiškumas - buvo mano praktikos Anglijoje tikslas.

Mano praktika truko 3 mėnesius – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Buvau įtraukta į visus tuo metu prof. James Hitchmough kuruojamus projektus, kurie vienaip ar kitaip susiję su ekologiniais principais paremtu želdinimu (1 pav.).

2 pav. Pietų Afrikos rytinės dalies pievų augalijos tyrimai.

Naudojant gerai prie vietos sąlygų prisitaikiusius augalus, galima sukurti pusiau natūralius želdinius, kurių priežiūra kainuoja nedaug ir kurie itin praturtina urbanizuotus kraštovaizdžius. Tam kad tokie želdiniai pasiektų itin aukštą estetinį lygį ilgą laikotarpį, turi būti naudojamos ne tik vietinės, bet ir egzotinės augalų rūšys, ypač šalyse, kuriose yra mažai vietinių augalų rūšių. Žiedų spalva, lapų tekstūra, žiedynų išsidėstymas – visa kartu yra labai svarbu. Nepaisant minimalių priežiūros sąnaudų, želdiniai turi atrodyti dekoratyviai. Žinojimas apie pirminį augalų retinimą tiek pat svarbus kiek augalų fiziologijos, augimo ir prisitaikymo sąlygų išmanymas.

Pasaulinis klimato atšilimas tik sustiprino susidomėjimą šiomis idėjomis. Iš vienos pusės natūralistiniai želdiniai gali prisidėti prie CO2 išsiskyrimo sumažinimo, iš kitos pusės tai suteikia galimybes auginti rūšis, kurios prieš tai nebuvo naudojamos dėl šaltesnio klimato.

3 pav. Susipažinimas su natūraliais kraštovaizdžiai – svarbi pradinė tyrimų dalis.

Moksliniai tyrimai su Pietų Afrikos flora – bene svarbiausias James šiuo metu atliekamas mokslinis tyrimas, prasidėjęs prieš 5 metus (2 pav.). Pakilus žiemos temperatūrai D. Britanijoje, Pietų Afrikos rūšys tapo prieinamesnės, kuriant natūralistinius želdinius Anglijoje. P. Afrikos flora europiečių tyrinėjama nuo XVII a. (Culver2001). Iš pat pradžių buvo tyrinėjamas vakarinis kyšulys (Western Cape), kur būdingi žiemos lietūs, auga Viduržemio geofitai. Nuo XIX a. pradėta domėtis Rytine P. Afrikos dalimi, kuri driekiasi aukštai virš jūros lygio su būdingomis pievomis ir vasaros liūtimis (Cunningham ir Davis, 1997). Šiose pievose dominuoja C4 žolės Themeda triandra, tačiau taip pat gausu žydinčių augalų ir geofitų, prisitaikiusių augti šaltomis ir labai šaltomis žiemomis (Mucina ir Rutherford, 2006) (3 pav.).

Prof. James Hitchmough ir jo studentai jau 5 metus tyinėja šią ekosistemą ir jos augalus. Identifikuotos labiausiai patrauklios augalų rūšys, kurios tinka naudoti želdinant šiuo nauju būdu.

Šiuo metu tyrimų etapas yra susiję su šių rūšių įrengimo ir priežiūros klausimais (4 pav.).

4 pav. Tyrimų laukeliuose atliekami moksliniai tyrimai.

Su šiuo tyrimų etapu buvo susijusi viena iš mano veiklų praktikos Anglijoje metu. Pagrindiniai darbai, kuriuos atlikau: sėklų paėmimas, svėrimas, paruošiamieji darbai prieš sėjant, sėjimas, augalų biomasės svėrimas, sėklų skaičiaus ar kiekio apskaičiavimas, įvairūs stebėjimo ir duomenų fiksavimo darbai. Taip pat darbai augalų dizaino klausimais, praktinės užduotys gamtinės aplinkos įvertinimo ir rūšių parinkimo klausimais.

Bene svarbiasuias aspektas, nulėmęs prof. James Hitchmough sėkmę ir pripažinimą, yra tai, kad jis ne tik atlieka mokslinius tyrimus, bet ir pritaiko tyrimų rezultatus praktikoje. Yra mokslininkų ir yra mokslininkų praktikų. James yra vienas pastarųjų. Jis sukūrė raktažolių pievą RHS Harlow Carr sode, prerijų pievas RHS Wisley sode, Šefildo botanikos sode, įvairias pievas įmonių teritorjose, privačiuose soduose. Šiuo metu James Hitchmough ir jo kolega Nigel Dunnett įrenginėja kelias dešimtis ha pievų Olimpiniame parke, Londone (5 pav.) Tai daug pasako apie jo profesonalumą.

5 pav. Natūralistinių želdinių įrengimui naudojama speciali prof. James Hitchmough sukurta sėjimo technolgija.


6 pav. Sudygę augalai pirmų metų rugpjūčio mėnesį.


7 pav. Pieva antrų metų liepą.


8 pav. Pieva antrų metų rugpjūtį.


9 pav. Pieva antrų metų lapkritį.


10 pav. Pieva trečių metų kovą.


11 pav. Pieva trečių metų birželį.

Šiaurės Amerikos prerijų augalijos priežiūra yra paremta deginimu (10 pav.). Šiaurės Amerikos aborigenai degindavo vienmečius ir daugiamečius augalus prerijoje. Tai išsamiai aprašė Curtis, 1959. Paradoksalu, tačiau ši sena technologija naudojama  ir šiuolaikiškai įrengtų prerijų priežiūroje. Prof. James Hitchmough tyrimų rezultatai parodė, kad pavasarinis deginimas yra pats efektyviausias būdas, kovojant su piktžolėmis, lyginant su šienavimu ir herbicidų naudojimu.

12 pav. Tiek Piet Oudolf (kairėje), tiek James Hitchmough (dešinėje) kuria natūralistinio tipo pievas, tačiau jų  įrengimo ir priežiūros technologijos skiriasi iš esmės.

Piet Oudolf stiliaus natūralistiniai žolinių augalų želdiniai sukuriami augalus sodinant, t. y. naudojami didesni ar mažesni augalų daigai, išauginti augyne. Pagal James Hitchmough sukurtą technologiją natūralistiniai žolinių augalų želdiniai sukuriami sėjant augalų sėklas tiesiai į vietą. Piet Oudolf stiliumi sodinami vienos rūšies augalai dideliais plotais (nuo 2 m²; kuo didesni plotai, tuo pieva charakteringesnė, dramatiškesnė). Šalia sodinamas didelis plotas kitos rūšies augalų. Šalia jų – dar kitos. Taip sukuriamas daugiarūšis želdynas, sudarytas iš didelių plotų, kurių kiekvieną sudaro vienarūšiai augalai. Kiekvienas plotas paprastai prižiūrimas skirtingai.

James Hitchmough stiliumi įrengiant želdyną sėjamas augalų rūšių mišinys. Viename kvadratiniame metre gali būti apie 10 skirtingų augalų rūšių (12 pav.). Visam želdynui taikoma vienoda priežiūros technologija. Žinoma, prieš sėjant turi būti parenkami tokie augalai, kurie atitinka aplinkos sąlygas ir kurie reikalauja vienodos priežiūros. James Hitchmough stiliumi įrengti natūralistiniai želdiniai pranoksta Piet Oudolf stiliumi įrengtus natūralistinius želdinius sunaudojamų resursų atžvilgiu, tačiau Piet želdiniai norimą estetinį rezultatą duoda greičiau, lyginant su James želdiniais. Čia planuojamas rezultatas sulaukiamas kitais metais po pasėjimo. Abiem būdais įrengti natūralistiniai želdiniai yra naudingi bioįvairovės atžvilgiu.

13 pav. Socialiniame projekte nuomonę apie natūralistines pievas pareiškė 200 vietos gyventojų.

Kitą projektą, į kurį buvau įtraukta, vykdžiau kartu su prof. James Hitchmough studente Mima iš Londono (13 pav.). Jo tikslas buvo išsiaiškinti vietinių gyventojų nuomonę apie natūralistines pievas, įrengtas Mearsbrook parke. Buvo 9 skirtingos pievos – jos skyrėsi pagal egzotinių ir vietinių augalų sudėtį, pagal dekoratyvinių žolių ir žydinčių augalų sudėtį, pagal žydinčių augalų spalvą, aukštį ir pan. Per savaitę kartu su Mima apklausėme 200 vietos gyventojų.

14 pav. „Žaliosios sienos“ projekte buvo naudojamos sukulentinės ir kupstus formuojančios augalų rūšys.

Šefildo universiteto kraštovaizdžio architektūros studentai kooperavosi su studentais inžineriais „Žaliosios sienos“ projektui. Studentai inžineriai sukūrė kelis skirtingus statybinius mišinius, iš kurių pagamino tam tikrus blokus su grioveliais. Kartu su studentu iš kinijos Jia pripildėme griovelius smėliu ir pasėjome tam tikras rūšis augalų (14 pav.). Šio projekto tikslas yra sukurti tokį statybinį mišinį ir atrinkti tas augalų rūšis, kurios galėtų sukurtu tvarią, ilgaamžią, save palaikančią gyvąją sistemą. Ateityje ji galėtų būti naudojama namų ir kt. statinių statyboje.

Šefildo universiteto kraštovaizdžio architektūros studentai turi augalų studijos kursą. Šiemet universitetas skyrė finansavimą elektroninės augalų galerijos sukūrimui. James Hitchmough pastebėjęs, kad man patinka fotografuoti, pasiūlė fiksuoti augalus šios galerijos sukūrimui. Man tai buvo ne tik įdomu, bet ir naudinga. Turėjau nufotografuoti ne tik augalą bendrai, bet ir tai, kaip jis atrodo viso kraštovaizdžio kontekste, augalo žiedus, vaisius, lapus, spyglius ir kt. rūšį identifikuojančius požymius. Tokiu būdu susipažinau su beveik 200 augalų rūšių: 69 daugiamečių žolinių augalų (15 pav.), 71 krūmų (16 pav.), 55 medžių (17 pav.).

15 pav. Persicaria affinis 'Darjeeling Red'


16 pav. Rosa moyesii


17 pav. Liquidambar macranthum


18 pav. Berkheya purpurea


19 pav. Vienmečių pievos kaita vasaros – rudens laikotarpiu „Priona meadows“ sode.


20 pav. Miskantai prie skirtingo natūralaus apšvietimo.

Augalų stebėjimas suteikia žinių apie tai, kaip keičiasi augalai per sezoną (18, 19 pav.), skirtingais paros laikotarpiais, prie skirtingo natūralaus apšvietimo (20 pav.). Tai man, kaip kraštovaizdžio architektei, buvo itin naudinga.

Kita praktikos dalis buvo susijusi su įvairių kraštovaizdžio architektūros objektų Anglijoje lankymu. Vienas iš vizitų buvo Šefildo pramoniniame rajone. Šefildas – tai miestas, kuriame buvo ir yra stipri metalurgijos pramonė. Dalis pramoninų objektų šiandieną pertvarkyti į visuomeninius parkus, kultūros objektus, verslo kompleksus. Mano pastebėjimai yra gan fragmentiški, tačiau iš jų galima susidaryti įspūdį, kokiama kryptimi dirbama – dėmesys skiriamas pramoninių paveldo objektų išsaugojimui, pramoninių objektų konversijai į objektus, kurie atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius (21 pav.), žaliųjų teritorijų kūrimas, suderinant jų apsaugines, ekologines, rekreacines, aplinkosaugines, estetines funkcijas.

21 pav. Kuriant šiuolaikinį biurų kompleksą buvusioje pramoninėje teritorijoje, buvo išsaugoti pramoninių pastatų elementai – bokštai. Buvusio didžiulio pramoninio objekto erdvė paversta kultūrinių renginių meka.

Šiuolaikiniai parkai mieste atlieka ne tik rekreacines, estetines, sveikatinimo, kultūrines, edukacines funkcijas. Kartu jie kuria bioįvairovę, saugo nuo potvynių, vandens, oro, dirvožemio užterštumo, atlieka tvarios drenažo sistemos funkcijas. Tokio parko pavyzdys galėtų būti naujai kuriamas šiuolaikinis Riverside parkas Šefildo pramoniniame rajone (22 pav.). Prieš kuriant parką, ši teritorija buvo užliejama upės. Tvarkant teritoriją, buvo suformuotas apsaugantis nuo upės vandens išsiliejimo pylimas. Jis apželdintas nederlingą, gerai drenuojamą dirvožemį mėgstančiais žoliniais augalais. Buvo išsaugota aplink vandens baseinus susiformavusi pelkinės augalijos bendrija.

Teritorijoje gausu istoriją menančių pramoninių objektų elementų, kurie tapo savotiškomis skulptūros. Nutiesti takai, leidžiantys lankytojams “nardyti“ po pelkinę augaliją. Labiausiai žavi pati parko kūrimui pasirinkta koncepcija. Užliejama teritorija iš pažiūros nėra tinkama parkui sukurti. Tačiau nebuvo stengiamasi užpilti susiformavusias vandens “balas“ ar kitaip “pagerinti“ vietą, įvedant ją į “normalų“ rėžimą. Priešingai – į šią teritoriją buvo žiūrimą, kaip į unikalią, savitomis charakteristikomis pasižyminčią erdvę, kurioje galima sukurti įvairias augalijos bendrijas. Tokiu būdu galima suformuoti didesnę augalijos ir gyvūnijos įvairovę.

22 pav. Riverside parke gausu vietos istoriją menančių elementų, tapusių savotiškomis skulptūromis.

Prieš 5 metus Šefildo miesto savivaldybė vykdė skatinimo želdinti miesto stogus programą, kurios rezultate šiandieną veikia šia kryptimi dirbantis mokslinis centras, yra įkurtas eksperimentinis – mokomasis žaliasis stogas (23 pav.), apželdinta daug verslo objektų (24 pav.), mokyklų (25 pav.) ir kt. objektų stogų.

Šefildas laikomas žaliausiu miestu Anglijoje. Nenuostabu, nes jame išties daug parkų. Mano pastebėjimu, daugelis jų yra sutvarkyti pagal panašų principą: didelius gan kruopščiai prižiūrimus vejos plotus skaido dažnai neįžengiami medžių ir neformuotų krūmų masyvai (26 pav.). Prie pagrindinių įėjimų kartais įrengiami gėlynai, dažniausiai apsodinti rožėmis. Dažnai paliekami nenušienautos žolės ruožai – bioįvairovei kurtis. Parke įrengtos būtinai aptvertos vaikų žaidimo aikštelės ir sporto aikštynai suaugusiems. Kiekviename parke yra šie smulkiosios architektūros statiniai: informaciniai stendai, suoliukai, šiukšliadėžės (dviejų rūšių: šiukšlėms ir šunų išmatoms), ženklai su nuorodomis. Vaikų žaidimų aiktelės tvarkingos, prižiūrėtos, saugios, tačiau vyrauja vienodas žaidimams skirtų įrenginių tipas (27 pav.). Šefildas įsikūręs kalvotoje vietoje, tad dažnai nuo parko kalvos ativeria fantastiška miesto panorama (26 pav.).

23 pav. Ant eksperimentinio - mokomojo žaliojo stogo visi norintys gali susipažinti su augalais, galinčiais augti ant žalių stogų, įrengtų vienokia ar kitokia technologija.


24 pav. Moorgate Crofts verslo centrui pridėtinę vertę kuria žalias stogas.


25 pav. Sharrow pradinėje mokykloje yra galimybė pamokas vesti ant stogo.


26 pav. Mearsbrook parke nuo kalvos atsiveria miesto panorama.


27 pav. Vaikų žaidimų įrenginiai lyg ir skirtingi, tačiau atrodo lyg juos būtų gaminusi ta pati firma pagal tą patį principą.

Tvarios drenažo sistemos pavyzdys galėtų būti Manor fields parkas, įrengtas gyvenamąjame Šefildo rajone. Parkas saprojektuotas taip, kad lietaus vanduo iš gyvenvietės gatvių subėgtų į parke įrengtus „lietaus sodus“. Šie sodai yra žemesnėse vietose, jiems įrengti parenkamas gerai drenuojamas dirvožemis, apželdinami daugiamečiais žoliniais augalais, pasižyminčiais į gylį augančiomis šaknimis. „Lietaus sodai“ ne tik absorbuoja lietaus vandenį į gilesnius dirvos sluoksnius bei ir jį išvalo.

28 pav. Lietaus vanduo iš miesto gatvių subėga į parke įrengtus „lietaus sodus“.

Želdinių pagalba galima teigiamai įtakoti ir socialinę miesto aplinką. Pvz., Šefildo miesto savivaldybė vykdo programą, pagal kurią kiekvienais metais dideliais plotais sėja vienmečių žydinčių augalų pievas miesto rajone, kuriam būdingas didelis nusikalstamumas ir kitos socialinės problemos (29 pav.). Pagrindinis tokių žydinčių pievų sėjimo tikslas – pagerinti vietinių gyventojų nuomonę apie vietą, kurioje jie gyvena, teigiamai paveikti socialinę aplinką, sukurti tam tikrą vietovės identitetą. Tokios žydinčių gėlių pievos kiekvienais metais sėjamos vis kitose vietose, tokiu būdu sukuriant savotiškus mobilius gamtos menus, kurie ilgainiui vietiniams gyventojams tampa neatskiriama jų gyvenvietės dalimi.

29 pav. Vienmetės sėtinės pievos kiekvienais metais įrengiamos vis kitoje gyvenvietės viteoje – jos tampa savotiškais dinamiškais gamtos menais.

Šefildo botanikos sodas – viena iš labiausiai miestiečių lankoma žalioji erdvė. Pagrindinis sodo akcentas – oranžerija ir nuo jos einantis tiesus takas (31 pav.), besibaigiantis puošniu fontanu. Sodas suskirstytas į skirtingas pasaulio regionų augaliją eksponuojančias zonas. Viena iš jų – Šiaurės Amerikos prerijų augalų pieva (32 pav.), įrengta iš sėklų 2004 m. Joje auga apie 30 žolinių augalų rūšių, kurie būdingi centrinėms Šiaurės Amerikos pievoms. Dauguma Šiaurės Amerikos prerijų augalų yra paplitę ne tik Anglijos soduose, bet ir Lietuvoje, pvz., Echinacea purpurea. Išskirtiniausi šios pievos augalai būtų: gegužę – birželį žydintys: Baptisia australis (mėlyna), Phlox pilosa (rūžavai violetinė), liepą – rugpjūtį žydintys: Aster azureus (violetiškai mėlyna), Echinaces purpurea (ryškiai raudona), rugsėjį – lapkritį žydintys: Aster turbinellus (violetiškai mėlyna), Rudbeckia fulgida (geltona).

Šefildo mieste ornamentiniai gėlynai nepopuliarūs. Net patiems svarbiausiems miesto objektams puošti pasirenkami želdiniai, kurių rūšinę sudėtį daugiausia sudaro daugiamečiai žoliniai augalai, sukomponuoti natūralistiniu stiliumi. Pav., Šefildo miesto centre esančiame Peace sode – pagrindinis akcentas – fontanas ir aplink jį išsidėstę vejos plotai bei daugiamečiai žoliniai augalai pakeltose lysvėse. (34 pav.).

31 pav. Šefildo botanikos sodo pavyzdingai tvarkoma oranžerija.


32 pav. Šefildo botanikos sode įrengtos Š. Amerikos prerijų pievos vaizdas rugsėjo mėn.


33 pav. Peace sode veja, medžiai ir daugiamečiai žoliniai augalai sudaro sodo želdinių pagrindą.


34 pav. Nepertraukiami krūmų masyvai dažniausiai formuojami iš įvairių lapuočių rūšių.

Žaliąsias juostas tarp gatvių, susikirtimo sankryžų, žiedų saleles, stovėjimo aikšteles ypač populiaru apželdinti netaisyklingai suformuotais krūmais. Jie sodinami ne po vieną ar nedidelėmis grupelėmis, o ištisai, suformuojant nepertraukiamą banguotą įvairiarūšių krūmų želdyną (34 pav.).

Apibendrinant, galima būtų teigti, kad Anglijoje (remiantis Šefildo miesto pavyzdžiu) visuomeninius parkus populiaru želdinti kruopščiai prižiūrima veja ir didelėmis medžių grupėmis. Tiek vienmečiai, tiek daugiamečiai žoliniai augalai parkuose sodinami retai. Juostose tarp gatvių, žiedų salelėse, automobilių stovėjimo aikštelėse dažniausiai formuojami įvairiarūšių krūmų masyvai. Centrinės miesto aikštės puošiamos daugiamečiais žoliniais augalais (35 pav.). Ypač populiaru parkuose ar kelių sankryžose palikti nešienaujamos žydinčios pievos plotus – bioįvairovei kurtis (36 pav.). Vienmetės gėlės yra nepopuliarios. Dažniausiai pasirenkamos lapuočių rūšys. Želdynams beveik nenaudojami spygliuočiai. Anglų manymų tai senamadiški augalai.

Praktikos Anglijoje metu buvo galimybė sudalyvauti daugelyje seminarų, konferencijų. Norėčiau prisiminti vieną konferenciją Londone dėl kiek mums neįprasto anglų požiūrio į erdvių panaudojimą. Nustebino tai, kad konferencija vyko XVII a. bažnyčioje. Erdvės konferencijoms, parodoms čia puikiai pritaikytos (37 pav.).  Žavi toks anglų praktiškumas.

36 pav. Nešienaujama žydinti pieva paliekama bioįvairovei kurtis.


37 pav. XVII a. bažnyčios erdvė pritaikyta konferencijoms ir parodoms rengti.


38 pav. Šefildo universitete kraštovaizdžio departamente praktinių užsiėmimų metu tvyro kūrybinė atmosfera.


39 pav. Šefilde tipiškiausi gyvenamieji namai – kotedžiai (dešinėje). Kairėje – senieji pastatai, viduryje – šiuolaikiniai.


40 pav. Gyvenimas su lietuviais.

Nemažiau praktiškai anglai erdves išnaudoja ir šiuolaikiniuose pastatuose. Pvz., Šefildo universitete, Kraštovaizdžio departamente be tipiškų klasių, kabinetų ir auditorijų yra kelios didelės erdvės, kurios mobilių sienų pagalba gali virsti didesnėmis ar mažesnėmis klasėmis, dirbtuvėmis, parodų salėmis, auditorijomis. Ta pati siena atlieka ekrano, lentos, lentynos ir kt. funkcijas (38 pav.).

Šefildas yra ketvirtas pagal dydį Anglijos miestas. Čia gyvena daugiau nei 530 000 gyventojų, miesto plotas apie 370 km2 (Vilniuje gyvena beveik 550 000 gyventojų, miesto plotas apie 400 km2). Tipiškiausi gyvenamieji pastatai Šefilde yra kotedžai – sujungti dviejų aukštų namai su palėpe, vidiniu kiemu apie 40 m2 ir žaliu ploteliu prie gatvės (39 pav.). Tokiame gyvenau ir aš kartu su dar 4 lietuviais (40 pav), kurie gyvena, mokosi, dirba ir linksminasi Anglijoje lygiai taip pat, kaip pasakoja tos šimtus kartų girdėtos istorijos iš laikraščių, televizinių laidų ir kaimynų.